žebraburnis

žebraburnis
žebrabur̃nis,adj. (2) Š, FrnW, , NdŽ, , žebrabùrnis (1) 1. turintis žebrą (margą) burną: Žvirblis, atsidėkodamas pelei, sučirškėdavo nuo kraigo, kada pamatydavo katiną žebraburnį atrėplinant (ps.) A.Vaičiul. Tu, avinėli žebraburnėli, oi tūta oi tūta, tu užušokai ant prieklėtėlio, oi tūta oi tūta NS591(Vb). Kiaulė žebraburnė Antr. 2. Skr murzinas, nenusiprausęs: Suieškok tą žebraburnį [vaiką], reik’ nupraust Sdb.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужен реферат?

Look at other dictionaries:

  • miaukti — miaũkti, ia, ė intr. Vb, Sb kniaukti: Mūsų katelė gražiai miaũkia Skr. Žebraburnis (katinas) miaũkia Sr. Škač, ar nepaliausi miaũkusi! Trg …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • žebragalvis — žebragal̃vis, ė adj. (2) Š, NdŽ, KŽ žr. žebraburnis 1 …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”