- žebraburnis
- žebrabur̃nis, -ė adj. (2) Š, FrnW, DŽ, NdŽ, KŽ, žebrabùrnis (1) RŽ 1. turintis žebrą (margą) burną: Žvirblis, atsidėkodamas pelei, sučirškėdavo nuo kraigo, kada pamatydavo katiną žebraburnį atrėplinant (ps.) A.Vaičiul. Tu, avinėli žebraburnėli, oi tūta oi tūta, tu užušokai ant prieklėtėlio, oi tūta oi tūta NS591(Vb). Kiaulė žebraburnė Antr. 2. Skr murzinas, nenusiprausęs: Suieškok tą žebraburnį [vaiką], reik’ nupraust Sdb.
Dictionary of the Lithuanian Language.